Yra vietų, kurios visada buvo, yra ir bus. Apie šias paslaptingas vietas daugelis kalbėjo, daug legendų, pasakų ir mitų sukūrė, tačiau mažai kas savosiomis akimis matė. O tas, kas matė, kerintį jų grožį troško pasisavinti ir parsinešęs namo, kitiems parodyti. Bergždžiai, nes šios vietos amžinajame virsme esti, visada kitokios, niekada tos pačios. Ir tam, kad būtų galima jomis grožėtis ir jose gyventi, kiekvienas turi leistis į kelionę be palydos, sutikti dalyvauti nuolat kintančiame sprunkančios akimirkos žaidime, tapti viso šio verpeto akimi iš savo nejudančio centro stebinčia besiskleidžiantį didįjį grožį. Tik įveikęs troškimą užkariauti ir pasisavinti šias teritorijas, tik tada gali į jas įžengti. O įžengęs suprasti, kad niekada išties ir nebuvai tų vietų palikęs.